strūklys

strūklỹs sm. (4) 1. NdŽ, FrnW, KŽ žr. striūklys 1: Tiek prakiuro dangus, ka vanduo strūkliaĩs bėga Vvr. Antrą dieną vėl lytus strūkliais kaip kibirais bėgo MitI71(Klp). Ponas laiko ryką iškėlęs, į kurį su strūkliu ištekantieji syvai yra įleidžiami Kel1881,248. Ašaros strūklaĩs bėgo Šv. Jo ašaros pradėjo strūkliais per skruostus virsti TP1880,41. 2. srovė, srautas: Įkrito, i nunešė strūklỹs Šv.